- musininkas
- mùsininkas (-inykas) sm. (1) 1. žr. musinė: Atsirado musų, reiks pastatyti mùsininką Kal. Priskrendęs musininkas, nė musys nebtelpa Šts. Pripilk į mùsinyką išrūgų Gdl. Sudužo musinykas Rm. 2. žr. musgaudis 2: Šitą musinyką jau reikia mesti – jau pilnas prilipęs musių Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.